Naujienos

Gražų trečiadienio rytą leidomės į kelionę. Aplankėme seniai lankytus anapilin išėjusių artimųjų kapus, uždegėme žvakes, pasimeldėme. Taip išreikšdami mirusiesiems meilę ir pagarbą.

Tegul pačią trumpiausią ir stebuklingą metų naktį, paparčiai pražysta stebuklingais žiedais.

Joninių proga visi mes Jums linkime kuo tvirčiausios sveikatos ir kuo didžiausios laimės!

„O, kad galėčiau Tau padovanoti vėją,
O, kaip norėčiau saulę tau delnuos atnešt,
Nes tik Tu vienas, mylimiausias Tėve,
Gyvenimo kelin mokėjai mus išvest."

Ketvirtadienio rytą parapijos kunigas laikė šv. Mišias už tėvelius. Penktadienį į svečius atvyko Alkiškių mėgėjų meno kolektyvas, humoro grupė „Kaimynai" (vad. E. Narkuvienė), mums padovanoję humoristinę improvizaciją „Kriukenboren" , o koncertą pabaigė Eugenija ir Edmundas, padovanoję daug gražių dainų ir geros nuotaikos!

Išaušo gražus 26 - ojo įstaigos gimtadienio rytas! Visi kartu, vedami prisiminimų, geros nuotaikos, susirinkome į dainų rytmetį. Seniausiai gyvenantys įstaigos gyventojai pasidalino savo prisiminimais, istorijomis, o visi kartu susikibę dainavome ir linkėjome įstaigai dar ilgų gyvavimo metų!

Jis tyliai pavydėdavo mums kiekvienam, turinčiam artimą, mylintį šeimos narį. Kartais leisdavo sau pasvajoti, kad kada nors ateis diena, kai tėtis, brolis ar sesuo pasibels į jo duris, apkabins, pasakys kaip pasiilgo. Praėjo 32 kentėjimo, laukimo metai, kurie buvo pilni klausimų, spėliojimų, vilties.. Ir štai išaušo diena, kai socialinė darbuotoja ir Jis ėmė ieškoti savų. Taip ilgai lauktų, bet neatrastų. Gegužės 9 d. atšventęs savo 33 gimtadienį pagaliau sulaukė dovanos, kurios taip troško tuos visus metus. Ar esate matę, kaip vaikas pirmą kartą pamato drugelį, varlę, saulę?

Akys ima žibėti, o lūpų kampučiai pakyla į viršų. Jie pagaliau susitiko ir pirmą kartą gyvenime Jis pamatė savo sesę, brolį, tėvą. Žmones, apie kuriuos Jis galvodavo kiekvieną vakarą prieš užmiegant, žmones, kurie Jam tapo labai artimi ir po daugelio metų nesimatymo. Jis dar turi viltį surasti ir dar vieną brolį, kad kitais metais prie stalo galėtų sėsti visi... Jo šeima nežinojo, kur jis gyvena, kaip jam sekasi, bet giliai širdyje visada norėjo Jį, savo jaunėlį, pamatyti. Atsisveikino pilnomis ašarų akimis, šiltais apsikabinimais ir pažadu, kad daugiau niekada nesiskirs taip ilgam....

Šią gražią gegužės popietę susirinkome po atviru dangumi padainuoti širdį džiuginančių ir į atsiminimus nunešančių melodijų.