Balandžio 9 d. pas mus lankėsi socialinio užimtumo specialistė Salomėja Burneikaitė. Seminaras – meno terapijos užsiėmimas buvo skirtas ne tik darbuotojams, bet ir grupelei gyventojų. Lėlių pagalba bandėme pažinti save, mėginome išgyventi bendrumo, tarpusavio supratimo jausmą. Stebino kaip paprastas šiltas bendravimas gali sukelti tiek malonių emocijų. Atrastas santykis su lėle, padėjo pažinti save, pajusti kitokius išgyvenimus, galėjome nusikelti į senus prisiminimus apie gyvenimą ir artimuosius. Esame labai dėkingi gerb. teatrologei Salomėjai Burneikaitei, kuri mums parodė, jog iš tikro lėlės gydo, guodžia, moko...
Projektas "MATYK KITĄ KELIĄ" finansuojamas iš "INTERREG V-A Latvijos - Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos, 2014-2020" (ERPF).
Kovo 27 d. Lietuvoje ir visame pasaulyje minima Teatro diena. Tai šventė, apjungianti teatrus, teatralus ir, žinoma, žiūrovus. Šią dieną minėjome žiūrėdami TV spektaklį „Gaideliai gieda“ sukurtą pagal Juozo Baltušio pjesę. Spektaklio siužetas padėjo gyventojams prisiminti savo jaunas dienas. Pasidalino prisiminimais kaip brido per pusnynus į mokyklą, kaip prie stalo valgė iš vieno dubens ar kaip šildėsi ant pečiaus.
Nepamiršome ir mūsų šauniosios Daivos Kvaukienės, mūsų kūrybingosios sielos. Pasveikinome savo režisierę linkėdami nestokoti kūrybinės veiklos ir toliau mus džiuginti.
Sveikiname visus teatro žmones ir teatro žiūrovus su šia nuostabios meno šakos diena – Teatro diena.
Kovo 29 d. dalyvavome nenutrūkstamoje maldos grandinėje – Švenčiausiojo Sakramento garbinime, Naujosios Akmenės bažnyčioje. Maldomis dėkojome už Dievo gailestingumą žmonėms, meldėmės už artimuosius, prašėme sveikatos ir stiprybės visiems.
Kovo mėnesį tradiciniame kalendoriuje gausu dienų, skirtų paukščių sutiktuvėms, o 25 d. minima, kaip gandrų grįžimo diena. Tad kvietėme ir mes paukštelius sugrįžti ir parskraidinti pavasarinę šilumą į mūsų širdis. Šį kartą lankstėme, kirpome ir klijavome savuosius paukštelius, marginome jų plunksnas popieriuje.
Kovo 21 d. minima Pasaulinė poezijos diena. „Poezija – tai sielos kalba. Kartais poeto lūpomis, regis, kalba visas pasaulis, kartais, atrodo, šaukia pati žemė“ (Justinas Marcinkevičius).
Ši diena mūsų namuose buvo paminėta ne tik garsių autorių eilėmis, tačiau ir pačių gyventojų kūryba. Prisiminti ir pirmieji eilėraščiai, vaikystėje deklamuotos eilės, kurios dar gyvos prisiminimuose.
Pavasaris
Jau pavasaris atėjo,
Žmogaus žvilgsnis prašviesėjo,
Ir nurimo rūpesčių gandai,
Kaip virš nykstančių sodybų,
Sukas dideli balti gandrai.
Kai širdis nurimsta,
Tada tyliai pagalvoji,
Paukščiai grįžta į gimtinę,
Pempės klykia laukuos,
Ir paukščiai gieda soduos ant šakų,
Upių pakrantėse žydi žibuoklės,
Ir žilvičiai jau skleidžia lapus.
Gulbės maudos ežeruos,
Gervės meilės šokį šoka pievų balose,
Nieko nėra gražesnio,
Už pavasario pirmą pražydusį žiedą.
V. Čepulienė
Kovo 19 d. minimas šv. Juozapas – vienas labiausiai garbinamų Bažnyčios šventųjų. Šį pavasario rytą mūsų namų koplytėlėje buvo laikomos šv. Mišios. Pamaldas papildė giesmės, kurias atliko grupelė, įstaigoje gyvenančių, giedorių.
Susirinkusieji į mišias, dėkingi miesto parapijos kunigui už galimybę praleisti kitokį – kupiną tikėjimo ir gerumo, rytmetį.