Naujienos

Kovo 21 d. minima Pasaulinė poezijos diena. „Poezija – tai sielos kalba. Kartais poeto lūpomis, regis, kalba visas pasaulis, kartais, atrodo, šaukia pati žemė“ (Justinas Marcinkevičius). 
Ši diena mūsų namuose buvo paminėta ne tik garsių autorių eilėmis, tačiau ir pačių gyventojų kūryba. Prisiminti ir pirmieji eilėraščiai, vaikystėje deklamuotos eilės, kurios dar gyvos prisiminimuose.

Pavasaris

Jau pavasaris atėjo,
Žmogaus žvilgsnis prašviesėjo,
Ir nurimo rūpesčių gandai,
Kaip virš nykstančių sodybų,
Sukas dideli balti gandrai.

Kai širdis nurimsta,
Tada tyliai pagalvoji,
Paukščiai grįžta į gimtinę,
Pempės klykia laukuos,
Ir paukščiai gieda soduos ant šakų,
Upių pakrantėse žydi žibuoklės,
Ir žilvičiai jau skleidžia lapus.

Gulbės maudos ežeruos,
Gervės meilės šokį šoka pievų balose,
Nieko nėra gražesnio,
Už pavasario pirmą pražydusį žiedą.

V. Čepulienė