Sulaukę pirmadienio, po Verbų sekmadienio, susirinkome dažyti kiaušinių artėjančių Šv. Velykų proga. Susikaupę dažėme, peiliuku braižėme kiaušinukus. Kiekvienas atėjęs nudažė sau po kiaušinį. Piešiniuose atsispindėjo prisiminimai. Šią gražią popietę mums suorganizavo individualios priežiūros darbuotojos Vida ir Kristina.
„Ne aš mušu verba muša, Tolei muš kol suluš“
Individualios priežiūros darbuotojos Jadvyga ir Elena sukvietė gyventojus pasitikti ateinantį verbų sekmadienį su savo surištomis verbomis. Verba – tai iš augalų šakelių ir gėlių kuriamos puokštės. Darbuotojos pririnko įvairių augaliukų, šakelių ir džiovintų gėlių, o didžiausias verbos akcentas – kadagys. Pradžioje darbuotojos papasakojo apie papročius, tradicijas, drauge pažiūrėjome filmuką „Dievo pasakojimas: Verbų sekmadienis“ ir po to visi ėmėsi darbo. Gyventojai Verbas rišo ne tik sau, bet ir kaimynui, kuris negalėjo ateiti. Anksčiau tikėta, kad sprogstantys ir sužaliavę augalai turi magiškų galių, o verba paliesti žmonės bus laimingi, sveiki ir gražūs.
Šiandien individualios priežiūros darbuotoja
Valentina, pakvietė gyventojus į popietę
“Jaunystės prisiminimai“. Popietė prasidėjo
eilėraščiu:
Skrieja dienos, tarsi paukščiai ant sparnų.
Metai suka ratą, nenustoja.
Džiaukis, kol gali sakyt – aš gyvenu!
Ir kasdieną savo laiką suvartoti...
Palik vargus gyvenimo malūnams,
O sau paskirk tik ypatingus dalykus...
Prie arbatos puodelio vyko loterija – Prisimink
savo jaunystės įdomiausius momentus.
Kiekviename loterijos lapelyje užrašas buvo tarsi
bilietas į jaunystės prisiminimus: „Pirmas
bučinys“, „Mėgstama muzika“, „Šukuosenos“,
„Pirmas šokis“...
Vakar duonelė pradėjo savo kelią. Šiandien šventiškai rado savo vietą mūsų kaimo gryčioje. Visi susirinkę į praeities prisiminimus, kai basi lakstėme po pievas, kai motulė plaukus pynė... Vaišinomės pačių kepta duonele, dainavome dainas. Ačiū tariam mūsų individualios priežiūros darbuotojoms Albinai ir Gražinai už šiltą rytmetį!