Naujienos

Susipažinkite - Alfonsas Daukšas.

Alfonsui Daukšui 94 metai, gimė ir augo Viekšnių miestelyje. Vyras vaikystėje ir jaunystėje ganė gyvulius, o vyresnio amžiaus Alfonsui teko keletą metų dirbti Rygos zoologijos sode.

Būdamas 21-erių metų teko tarnauti  kariuomenėje ir tik būdamas 23-iejų metų užsidirbo savo pirmąsias atostogas, kurios truko tik 12 dienų. Po kariuomenės 1954 m., Alfonsas grįžo atgal į gimtąjį kraštą –Viekšnius. Grįžus, darbo buvo mažai. Gavęs šiokį tokį darbą, jo alga siekdavo 100 rublių. Tokia alga Alfonso netenkino, todėl teko ieškoti kito darbo. Darbo paiešką tęsė 1955 metais jau Naujoje Akmenėje. Čia, Alfonsas su savo draugu bandė susirasti darbą prie ūkio darbų, tačiau niekas jų nepriėmė. Galiausiai, vyras išėjo dirbti į Akmenės cemento gamyklą ir ten sutiko savo gyvenimo meilę, su kuria susituokė 1956 metais. Iki santuokos, Alfonsas dažnai važinėdavosi į Dabikinės kaimą, kad galėtų susitikti su savo mylimąją.

Alfonsas visiems nori palinkėti būti laimingiems, kad gyvenimas būtų lengvas, nes iki pilnos laimės gyvenime tiek tereikia.

Ar žinojote, kad už smulkiosios motorikos slypi mūsų protas? ???? Miklindami pirštukus, ne tik laviname rankos judesius, bet ir vystome kalbinius ir rašymo įgūdžius. Šiandien lavinome šiuos įgūdžius lengvomis užduotimis. Paslaugų gavėjų prašymu, užduotis sieksime atlikti sudėtingesniais būdais!

Susipažinkite - Stasys Gadeikis.

Stasys, 73 metų vyras, kuris per savo gyvenimą dirbo daug darbų. Pirmasis darbas, kurį jis dirbo būdamas dar labai jaunu, tai Gailaičių kolūkyje. Ten dirbo pusantrų metų, ilgą laiką dirbo žemkasiu, po to teko dirbti su ekskavatoriumi.

Tuometinė darbovietė Stasiui suteikė galimybę mokintis Panevėžio technikume, mechanizatoriaus specialybės. Stasio studijų laikais, jis kartu su draugais, vakarais vaikščiodavo po Panevėžio miestą, kuriame netrūko linksmų atsiminimų. Stasys atsimena laikotarpį, kai dar studijų laikais, įvyko Romo Kalantos susideginimas protestuojant prieš tuometinę valdžią. Tada Stasys pamena, kad po šio įvykio visus studentus sukvietė į salę ir tuometinė valdžia bandė sakyti, kad nieko svarbaus čia neatsitiko, tačiau visi jautėme ir žinojome R. Kalantos pasiaukojimo reikšmę.

Muzika Stasį lydi nuo mažens - jo šeima buvo subūrusi kapelą, kurioje jis pats mušė būgną, o jis buvo toks mažas, kad kiti sakydavo: „Būgnas už būgnininką didesnis“. Kartu keliaudamas su broliais, nuolatos dainuodavo, net radijo nepasigesdavo, o ir uždainuodavo taip stipriai, kad net balsas prikimdavo. Studijų laikais vyriškis prisijungė ir prie ansamblio, kuriame dainavo. Vienu metu Stasiui teko dainuoti vienam pačiam net merginų ansamblyje. Stasys savo gyvenime visas negandas įveikdavo dainuodamas, be to, jis iki pat šiol dainuoja, dalyvauja Socialinių paslaugų namų gyventojų kapelos „Raskila“ veikloje.

Vyras nuo jaunystės iki dabar palaiko fizinį aktyvumą - eina sportuoti į sporto salę, pasivaikščioti didesnius atstūmus. Stasys prisimena, kad namuose sportuodavo: turėdavo ir „turniką“ tarpdury bei lauke, pakilnodavo ir „štangą“.

Štai tokia Stasio Gadeikio istorija. Stasys jaunimui linki nevartoti draudžiamų medžiagų, daugiau sportuoti, kad visi būtų stiprūs ir sveiki.

Kai tokios gražios, šiltos rudeninės dienos namie visai nesinori būti… Tad, apsirengėm ir iškeliavom prie Rasos prūdelio su antelėmis pasisveikinti.